Mediacija. Taikus ginčo sprendimo būdas.

Apie mediaciją pirmą kartą išgirdau 2017 m. vasarą, kuomet studijavau vieną australų parengtą konfliktų sprendimo ir valdymo programą. Buvau nustebinta ir teorine medžiaga, ir praktinėmis užduotimis, kurios leido išbandyti padėti sutaikyti dvi nesutariančias šalis. Užsikrėčiau. Tuomet, iškart sekė lietuviški mediatorių mokymai: Mykolo Romerio universitete bei visai neseniai pasikartotos teorinės žinios LR teisingumo ministerijos organizuotose mokymuose. Ir kaip vyšnaitė ant torto – šviežiai išlaikytas mediatorių kvalifikacinis egzaminas.

Iš tiesų, lyginant kad ir 2017 m., ir dabar – tai jau daug daugiau žmonių Lietuvoje, ne tik kad nebepainioja mediacijos su meditacija, bet ir turi pagrindinių žinių apie tai kas tai yra ir kada galima naudoti. Tačiau sklaidos niekad nebus per daug ir šiame straipsnyje noriu sudėti pagrindines žinias apie mediaciją, kurios tikiuosi, jog bus naudingos, jei kartais patektumėte į tokią konfliktinę situaciją, kuri gali grėsti ginčo sprendimu jau teisme.

Taigi…

Kas yra mediacija?

Mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.

Anksčiau mediacija Lietuvoje buvo bandoma vadinti sulietuvintai – taikinamuoju tarpininkavimu, tačiau šiuo metu, yra naudojamas šis tarptautinis terminas.

Nors mediacija, kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas, išpopuliarėjo XX a. antroje pusėje JAV, nes jų teisminė sistema nesusitvarkė su užverstų bylų kiekiais, tačiau iš tiesų mediacijos šaknys veda į senovės Kiniją ir Japoniją, kur būtent tokiu išmintingu būdu buvo sprendžiami ginčai.

Kokie yra mediacijos principai?

Konfidencialumas. Mediacijos procesas yra konfidencialus. Dar iki prasidedant mediacijai, mediatorius gali paprašyti pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą ir žinoma, dar būtinai atskirai jus įspės apie konfidencialumo principą jau prasidėjus mediacijai, nes be kitos šalies sutikimo, informacija ar įrodymai išaiškėję mediacijos procese, negalės būti panaudoti teisme, jei kartais ginčo nepavyktų išspręsti taikiai.

Praktikoje, iš tiesų, dažnai šalims kyla klausimų – o jeigu sulaužysiu? o ką man tada padarysit? o kas tada bus? Ir dar plius visokie kitokie baisiausi scenarijai… Pradedančiam mediatoriui išbandymas, o kartu tai būdas užmegzti žmogišką ryšį su ginčo šalimi. Neturiu universalaus atsakymo. Dažniausiai bandai išsiaiškinti – kas baugina arba kas kelia abejonių, jog kyla tokie klausimai.

Savanoriškumas. Į mediaciją šalys eina laisva valia. Negali būti jokių nurodymų, įsakymų, privertimų ar pan. Lygiai taip pat, šalys bet kada gali pasitraukti iš mediacijos. Netgi be jokio pasiaiškinimo. Mediatorius irgi renkasi – sutikti medijuoti ar ne ir lygiai taip pat, bet kada gali pasitraukti iš mediacijos proceso.

Praktikoje būna, jog šalys ateina skirtingai nusiteikusios į mediaciją. Viena, tarkim, turi daugiau noro ir pasitikėjimo, jog galima problemą išspręsti taikiai, o kita šalis yra nusiteikusi labiau pesimistiškai ar net kritiškai. Bet kokiu atveju, jei šalys patvirtina, jog jos atėjo laisva valia, galima tęsti mediacijos procesą.

Sąžiningumas. Kiek sąžiningas būsi su kita šalimi, su mediatoriumi ir su savimi, tiek ir prisidėsi prie galimybės išspręsti ginčą taikiai. Jei žmonės sugeba sąžiningai įvardinti savo poreikius ir baimes, tai jie turi daug didesnį šansą būti išgirstais.

Neutralumas ir nešališkumas. Tai vienas iš svarbiausių principų galiojančių mediatoriui. Mediatoriui kiekviena ginčo šalis turi būti vienodai svarbi ir įdomi.

Kartais sunku išlikti nešališkam ir neutraliam, kai tai paliečia asmenines nuostatas. Tarkime, praktikoje, kartais sunku išlikti nešališkam ir neutraliam, kai tėvai gramais ar centimetrais pradeda dalintis vaikus “dėl jų gerovės”… Bet būnant sąžiningam su savim ir su ginčo šalimis, tai gali netgi padėti šalims “praregėti”.

Kokios yra mediacijos rūšys?

Teisminė mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą jau teisme nagrinėjamoje civilinėje ar administracinėje byloje.

Neteisminė mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda teisme nesprendžiamo ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.

Privaloma mediacija – mediacija, kuria įstatymu nustatytais atvejais, privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo.

Lietuvoje privaloma mediacija šeimų bylose įsigalioja nuo 2020 sausio 1 d.

Žodis „privaloma“ lyg ir nesiderina su mediacijos principu dėl savanoriškumo. Tačiau kitų šalių praktika rodo, jog šis ginčų sprendimo būdas yra svarbus ir reikalingas žingsnis, ypač šeimų bylose. Be to, nepažeidžiama konstitucinė teisė kreiptis į teismą, jei mediacija nepavyksta.

Kokie mediacijos privalumai, lyginant su kitu ginčo sprendimo būdu – teisminiu procesu?

Konfidencialumas. Kaip jau buvo minėta, daugeli atveju teismo procesai yra vieši. Tuo tarpu, mediacijos procesai yra uždari ir jiems galioja konfidencialumo principas.

Dažniausiai juk nesinori išnešti savo neskalbtų skalbinių į viešumą, ar ne?..

Laikas. Nors Lietuva Europos Sąjungoje ir yra tarp pirmaujančių valstybių pagal proceso trukmę [1.1], tačiau bet kokiu atveju, teismo procesai užtrunka, nes priklauso ir nuo teisėjų užimtumo, ir nuo visokių kitokių aplinkybių susijusių su teismo procesu. Tuo tarpu, mediacija, yra procesas, kuris 100% priklauso tik nuo pačių ginčo šalių. Valstybės nustatyto laiko limito privalomajai mediacijai – 4 valandų gali būti per mažai, tačiau tam tikrai nereikės tiek valandų, dienų ar mėnesių, kiek galėtų užtrukti laukiant teismo sprendimo.

Kaštai. Lietuvoje advokato paslaugos kainuoja nuo 20 EUR iki 300 EUR ir daugiau už valandą [1]. O kur dar žyminis mokestis, kuris priklausomai nuo ieškinio sumos ir gali svyruoti nuo 20 EUR iki 15 000 EUR [2]. Tuo tarpu mediatorių paslaugos Lietuvoje kainuoja nuo 30 EUR iki 80 EUR (žinoma, jog gali būti atvejų “ir daugiau”) už valandą. Palyginimui Austrijoje, mediatorių atlygiai svyruoja nuo 90 EUR iki 400 EUR už valandą, o šeimos bylose yra fiksuotas – 182 EUR mokestis už valandą.

Mediacijos metu šalims pasiekus taikų susitarimą ir pasirašius taikos sutartį bei patvirtinus ją teisme, grąžinama 75% sumokėto žyminio mokesčio. Tad tikrai nevėlu tartis, net jei jau ir yra prasidėjęs teismo procesas.

Jei prieš kreipiantis į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu, tačiau joms nepavyko pasiekti taikaus susitarimo, tuomet yra mokama 75% žyminio mokesčio. Žinoma, tokiu atveju teismui teks pateikti rašytinius įrodymus apie ginčo sprendimą mediacijos būdu.

Atsiprašymo galimybė. Kai skauda ar jauti pyktį, tuomet, norisi tą kuris sukėlė tuos nemalonius jausmus ir išgyvenimus, nubausti. Skaudžiai nubausti. Paprasčiausias būdas – nubausti pinigais ar atimant kažką tam kitam brangaus. Ar nubaudus palengvėja? Kartais. Trumpam. Bet labai dažnai vis tiek lieka kartėlis su kuriuo reikia gyventi toliau.

Mediacijoje yra galimybė išgirsti kitos šalies pa(si)aiškinimą ir/ar atsiprašymą. Ir kartais tai gerokai daugiau nei materialiai atkurta “teisybė”.

Sprendimą (-us) priima pačios šalys. Teisme yra siekiama teisminės taikos, kuri reiškia ginčo išsprendimą iki tokio lygio, kad neegzistuotų joks teisinis pagrindas, kuriai nors iš šalių kelti savo reikalavimus. Ar visada šalys gauna tai ko nori teisme? Ne. Kartais būna “laimingesnė” viena šalis, kartais kita, o kartais nei viena.

Mediacijos metu pačios šalys, geriausiai žinodamos pačios save, gali susitarti dėl to kas joms svarbu, dėl sąlygų ir jų įvykdymo.

Čia kaip istorijoj su tais apelsinais – ne visuomet yra teisinga dalijant per pusę.

Sprendimų ir formų laisvė. Kadangi šalys pačios ieško sprendimų – tai jos pačios geriausiai žino bei gali susitarti dėl jų įgyvendinimo galimybių.

Padeda palaikyti santykius. Kaip jau minėjau, teisme yra atkuriama formalioji taika, o tuo tarpu, mediacijos metu yra siekiama socialinės taikos, t.y išspręsti ginčą ir atkurti taiką į priekį.

Kam to reikia? Tarkime, skyrybų atveju jei yra vaikai, tai jūs nutraukiate santuoką ir teismo sprendimu jūs nustojate būti “vyras ir žmona”, bet savo vaikams jūs ir toliau liksite “mama ir tėtis”. Besiskiriantys žmonės apie tai kartais nenori net pagalvoti, jog ateityje bus ir kažkokių sunkių momentų, ir gražių momentų susijusių su vaikais, kai jums reikės tarpusavyje kalbėtis, tartis ir net susitikti. Mediacija tikrai nėra psichoterapija ir tikrai nepadarys jūsų draugais po santuokos, jei jums nepavyko to padaryti santuokoje. Bet išsikalbėjimas ir poreikių, nuogąstavimų įgarsinimas bei įvardinimas mediacijoje, gerokai padidina šansus, kad žmonės gebės tarpusavyje svarbiais klausimais susikalbėti ir ateityje.

Svarbu. Kaip ir teismo sprendimas, taip ir mediacijoje pasiektas taikos susitarimas – taikos sutartis turi juridinę galią ir privalo būti vykdoma.

Kuomet mediacija yra ypač tinkamas ginčo sprendimo būdas?

  • Kai ginčas yra susijęs su ilgalaikiais santykiais
  • Kai šalys yra suinteresuotos konfidencialumu
  • Kai ginčą galima išspręsti kūrybingai
  • Kai ginčo šalių pozicijos apylygės ir yra teisiškai pagrįstos
  • Kai egzistuoja stiprios emocijos

Mediacija galima taikyti: šeimos ginčuose (santuokos nutraukimo, paveldėjimo, vaikų – tėvų konfliktuose, brolių – seserų konfliktuose ir kt.), verslo ginčuose, medicinos įstaigų ginčuose, mokslo įstaigų ginčuose, vartotojų ginčuose, darbo santykių ginčuose, administraciniuose ginčuose ir kt.

Kuomet mediacija yra mažiau pritaikoma sprendžiant ginčus?

  • Jei šalys nesugeba išsiaiškinti tarpusavio nesutarimų, įveikti priešiškumo
  • Jei tarp šalių yra ryškus disbalansas – finansų, intelekto, teisinio statuso
  • Jei ginče dalyvauja daug šalių
  • Jei ginčo sprendimui reikia taikyti imperatyvias teisės normas
  • Jei šalys yra suinteresuotos ginčą spręsti tik teisme.

Kartais labai sunku perlipti per savo principus ir tai viena iš priežasčių, kuomet, šalys ar viena šalis nenori ieškoti sprendimo pačios. Pasakyti – “susitiksim teisme” yra paprasčiau, nei pasakyti – “susitikim spręsti problemos”.

Kokie yra mediacijos stiliai?

Mediatorius irgi tik žmogus. Jis ar ji turi savo braižą kaip veda mediacijos procesą. Kadangi ir pati esu susidūrusi su skirtingais mediatorių vedamais stiliais, ir esu girdėjusi skirtingų atsiliepimų, norėčiau pasidalinti apie keletą pagrindinių mediacijos vedimo stilių:

Direktyvus arba vertinamasis stilius. Mediatorius nurodo pranašumus ir trūkumus, numato galimą teismo sprendimą. Daugiausia rūpinasi šalių teisėmis, o ne poreikiais ar interesais.

Iš tiesų, tai yra teismo procesą primenantis stilius.Todėl, matyt, neatsitiktinai šiuo stiliumi medijuoja mediatoriai turintys teisinį pagrindą.

Lengvinantis (angl. facilitative) stilius. Mediatorius nepatarinėja ir nereiškia savo nuomonės dėl galimų sprendimų. Mediatorius yra atsakingas už procesą, o šalys už sprendimus.

Tai artimas mediacijos esmei stilius – nepatarti, neieškoti sprendimų už šalis, bet būti šalia ir padėti organizuoti procesą taip, kad šalys norėtų ir galėtų tarpusavyje kalbėtis bei ieškoti ir rasti sprendimus.

Transformacinis stilius. Mediatoriaus tikslas yra padėti konflikto šalims pakeisti požiūrį į konfliktinę situaciją ir vienas į kitą.

Pasikeitus požiūrio taškui, atsiranda galimybės naujiems sprendimams bei jų įgyvendinimams.

Derėjimosi stilius. Mediacijos tikslas yra pasiekti sprendimą, remiantis šalių pozicijomis, o ne interesams.

Šis stilius yra artimas vertinamajam stiliui.

Terapinis stilius. Dėmesys yra sutelktas į bendravimą ir santykius, ir mažiau į sprendimo suradimą. Tikslas yra padėti šalims pasiekti savitarpio supratimą.

Apie šį stilių sužinojau iš kolegų Anglijoje, kurie taiko mediacijas tėvų – paauglių problemoms spręsti.

Mišrus stilius. Mediatorius geba, priklausomai nuo situacijos, ir būti direktyvus, ir skatina siekti susitarimo, ir kartu skatina šalis siekti savitarpio supratimo.

Kas yra ko-mediacija?

Ko-mediacija (angl. co-mediation) – kai mediacijoje dalyvauja keli mediatoriai.

Ypač tinka:

  • Šeimų ginčuose. Pavyzdžiui, mediatoriai vyras ir moteris skyrybų ginčuose; mediatorius ir socialinis darbuotojas/psichologas – mediatorius skyrybų ginčuose, kai būtina įtraukti vaikus.
  • Tarptautiniuose ginčuose. Pavyzdžiui, mediatoriai kalbantys tomis kalbomis kaip ir ginčo šalys.
  • Dirbant su daugiau nei dviem ginčo šalimis
  • Kai reikia didesnio saugumo

Kartu tai yra geras būdas padedantis pasiruošti mažiau patyrusiam mediatoriui.

Ko- mediacijos gali reikalauti šalys arba rekomenduoti, paprašyti mediatorius į kurį kreipiamasi dėl mediacijos.

Kaip rasti ir pasirinkti mediatorių?

Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją, yra profesinė veikla.

Mediacijos paslaugas nuo 2019 m. sausio 1 d. gali teikti tik tie asmenys, kurie yra išlaikę specialų egzaminą (su tam tikromis išimtimis), atitinka kitus įstatyme nustatytus reikalavimus (nepriekaištingos reputacijos, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išklausę mokymus mediacijos tema) ir įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.[3]

Mediatorių sąrašas skelbiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje. [4]

Jei jūs ginčą jau sprendžiate teisme, tuomet, teisėjas gali jums pasiūlyti sustabdyti teismo procesą ir pabandyti ginčą spręsti mediacijos būdu. Jums sutikus, mediatorius greičiausiai bus teisėjas (kitas nei tas, kuris sprendžia bylą) arba parinktas mediatorius iš teismo mediatorių sąrašo [4]. Teisminė mediacija yra nemokama.

Jei jūs ginčą norite pabandyti išspręsti nesikreipdami į teismą, tuomet, jūs esate laisvi pasirinkti jums tinkantį ir patinkantį mediatorių. Neteisminės mediacijos paslaugos yra mokamos ir lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje, tai yra nebrangi paslauga.

Jei jūs, pavyzdžiui, dėl skyrybų kreipsitės į teismą nuo kitų metų (2020 m.) sausio 1 d., tuomet, jums reikės dalyvauti privalomoje mediacijoje. Mediatorių jums parinks Valstybės garantuojamosios teisinės pagalbos tarnyba iš mediatorių sąrašo [4] ir apmokės iš Valstybės fondo lėšų 4 val. mediacijos. Deja, bet šių valandų gali neužtekti ginčui išspręsti. Todėl už likusias valandas, gali būti, jog jums reikės susimokėti patiems, iš anksto susitarus su mediatoriumi dėl kainos.

Tikiuosi, jog ši informacija nors nedidele dalele prisidės prie mediacijos viešinimo Lietuvoje bei padės žmogui, atsidūrusiam konfliktinėje situacijoje, ieškoti alternatyvaus sprendimo sprendžiant ginčą.

Todėl …

“Niekada nenukirpk to, ką gali atrišti” (Jozefas Jubertas)

Autorė: Jūratė Muchlickytė mediatorė; konfliktų sprendimo ir valdymo konsultantė bei lektorė; kūrybinių sprendimų trenerė.

Nuorodos:

  1. https://teisesvartai.lt/advokatu-kainos/
  2. https://www.infolex.lt/teise/Default.aspx?Id=32
  3. https://tm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/civiliniu-gincu-taikinamasis-tarpininkavimas-mediacija
  4. https://vgtpt.lrv.lt/lt/advokatu-mediatoriu-ir-psichologu-sarasai

Šaltiniai:

1.1 Aurimas Brazdeikis, Vytautas Nekrošius, Rimantas Simaitis, Vigita Vėbraitė “Asmens teisės į civilinės bylos išnagrinėjimą per protingą laiką įgyvendinimo sąlygos”. Vilniaus universitetas, 2016

CRN (Australija), MRU (Lietuva), LR teisingumo ministerijos organizuotų mokymų konspektų medžiaga.

Turite klausimų ar pasiūlymų – susisiekite!