“…Tomas Budenbrokas, dabar keturiasdešimt aštuonerių metų, vis labiau ir labiau savo dienas laikė suskaitytomis ir pradėjo galvoti apie artėjančią mirtį. Jo sveikata pablogėjo. Apetito stoka ir nemiga, galvos svaigimas ir šalčio krėtimas, į kurį jis visuomet turėjo palinkimą, keletą kartų privertė jį kreiptis į daktarą Langhalsą. Tačiau gydytojo nurodymų jis taip ir nepradėjo vykdyti. Tam stigo valios jėgų, kurios buvo…