Perdegimo sindromas

1969 m. H.B. Bradley pirmą kartą paminėjo sąvoką „perdegimo sindromas“, norėdamas „įvardinti asmenis, kenčiančius nuo specifinio didžiulio streso dėl darbo.“

Vis tik oficialiai skaitoma, jog pirmasis sąvoką perdegimo sindromas panaudojo ir pradėjo nagrinėti psichoanalitikas H. J. Freudenberger 1974 m. Jo apibrėžimas skambėjo:

Perdegimo sindromas – tai tarsi kažko nepadaryti, nusidėvėti, sudeginti save arba išsekinti išeikvojus pernelyg daug energijos, jėgų ir vidinių išteklių.“

Dažniausiai vis tik naudojama keliais metais vėliau atsiradusi Christina Maslach ir Susan Jackson apibrėžtis:

„Perdegimo sindromas yra emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir savirealizacijos sindromas, kuriuo gali susirgti dirbantys žmonės“

Kiti dažniau pasitaikantys perdegimo sindromo apibrėžimai:

  • tai gebėjimo duoti liga,
  • tai liga, kai visko per daug,
  • tai fizinio, emocinio, psichinio išsekimo būsena, kurią sukelia ilgalaikis darbas „emociškai reikliomis” sąlygomis.

Japonijoje yra vartojamas specialus terminas – 過労死 (karoshi), kuris reiškia: „miręs dėl nuovargio darbe“.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) tik 2019 m. apibrėžė perdegimo sindromą:

Perdegimo sindromas, kuris yra konceptualizuojamas kaip lėtinio streso rezultatas darbo vietoje, kuris nebuvo sėkmingai valdomas.“ Jam būdingi trys parametrai: 1) energijos išeikvojimo ar išsekimo jausmas; 2) padidėjęs psichinis atstumas nuo darbo, neigiami jausmai ar cinizmas susijęs su darbu; ir 3) sumažintas profesinis efektyvumas. Perdegimas konkrečiai susijęs su reiškiniais profesiniame kontekste ir neturėtų būti taikomas apibūdinant kitų gyvenimo sričių patirtį.

Perdegimo sindromo prevencija ir pagalba perdegus

Informacija ruošiama…

Jei turite klausimų ir reikia pagalbos – susisiekite dabar tel. 8-687-38292

Pagalba jums:
  • Paskaitos

 

  • Testas

 

  • Konsultacijos

 

  • Terapija

 

  • Palaikymas

 

Tu nesi vienas!
Daugiau apie perdegimo sindromą skaitykite blog’e