Susimoviau.!?

Ar susimauti ir suklysti yra tas pats? Ir kokie yra susimovimo būdai?

Kažkada teko vesti užsiėmimus, kurie vadinosi “Susimovimo laboratorija”. Tuomet, ir kilo daug minčių ir pamąstymų apie tai kas yra kas ir kokiais būdais galima susimauti.

Taigi, dalinuosi tik savo subjektyviais pamąstymais.

Ar susimovimas ir suklydimas yra tas pats?

Ir ne, ir taip. Susimovimas – tai reakcija į situaciją ir jis turi jausminį pagrindą. Jis gali pereiti į kategoriją “klaida” arba ne. Tuo tarpu, klaida- tai jau apmąstytas situacijos suvokimas.

Kokie yra susimovimo būdai?

  • Aš manau/žinau, kad susimoviau, bet kiti nežino arba nelaiko tuo susimovimu. Pvz., skubėdama atsakinėjau klientei į laišką ir neteisingai įklijavau kainą, nors mes kainos klausimą jau buvom aptarusios. Klientė, aišku, dėl to, nes tai buvo neadekvati kaina, suprato pati ir man tik užsiminė, kad kažkas toje vietoj buvo ne taip. Man žiauriai nepatogu, nesmagu, nemalonu, nors niekas nuo to nenukentėjo ir klientė aiškiai davė suprasti, kad ji to nelaiko nei kažkokia klaida, nei kažkokiu blogiu. Bet man ta situacija vartaliojosi galvoj ir dar kažkokiuose organuose dar keletą valandų, nes man taip jau įkalta nuo mažens, kad su pinigais negalima tyčia ar netyčia juokauti. Kodėl tai ne klaida? Taip, plona linija tarp to ir ano. Bet pati tai laikau susimovimu, nes niekas nenukentėjo apart mano pačios (su kitų pagalba!) susikurtų aukštų reikalavimų sau.
  • Aš susimoviau ir kitas taip pat supranta, kad aš susimoviau. Pvz., buvau svarbiam susitikime dėl seminaro vedimo. Na žinote kaip ten būna, kai tave renkasi…Tai norisi parodyti savo gerąją prekinę pusę. Natūralu… turbūt. Viskas ėjosi gerai. Pačioj pabaigoj, jau atsisveikinant ir kalbant apie orus ir kažkokius ten bele-kokius norus, kalba išėjo apie kubinius metrus ir litrus. Ir čia manęs paklausė – kiek vienam kubiniam metre yra litrų? Atsakiau automatu – 100 ir tą pačią minutę supratau, kad nusišnekėjau. Abi pusės supratom, kad dėjau pro šalį, bet humoras padėjo labai šauniai išsikapstyt iš šios situacijos ir netgi pridėjo pliusų mane pasirenkant. Seminarą vedžiau 🙂 Kodėl tai ne klaida? Ir vėl ta plona, plona linija tarp to ir ano. Bet pripažinkime, jog nuo mano atsakymo nenukentėjo nei viena pusė, apart mano pačios susireikšminimo…Iš kurio kartais belieka tik pasijuokti.
  • Aš nežinau, kad aš susimoviau, bet kitas mano/laiko, kad aš susimoviau. Pvz. pakviečiau vieną pažįstamą iš užsienio, kuris tuo metu viešėjo Lietuvoje ir planavo vesti čia renginį į vieną tokį labai jaukų, kamerinį, nedidelėje erdvėje vykusi koncertą. Sėdžiu, klausausi už širdies griebiančios muzikos. Po kiek laiko pradedu girdėti, jog mano palydovas sėdinčius aplink pradėjo kviesti ir agituot ateit į savo renginį. Iš pradžių artimoj aplinkoj, paskui jau ir į tolimesnes eiles nusitaikė… Buvo klaiku išbūti iki galo. Kame čia susimovimas ar klaida? Mano supratimu taip daryti ir prieš, ir po, o tuo labiau per koncertą yra negražu ir man nesuprantama. Jo supratimu, kai jau rėžiau kalbą po, yra nesuprantama kame čia problema ir kas čia negerai jei jis pakalbino žmones ateiti pas jį. Abu likom teisūs.

  • Labai subjektyvi klasifikacija, bet ji man kartais padeda susigaudyti kas vyksta su manimi ar su mano su(si)reikšminimu.

    Kur slypi susimovimo šaknys, kad mes taip skirtingai galime matyti ir priimti tuos pačius reiškinius?

    Mūsų auklėjime, išsiauklėjime, žiniose, nuostatose, vertybėse … patirtyje.

    Tai tiek subjektyvios teorijos. O žinios, kaip žinia, ateina per praktiką!

    -Jūratė

    ps. Tiesa, susimovimas – tai toks jau senovinis žodis, kuris dabar dažniau jau keičiamas į šiuolaikišką “feilas”. Bet man jis nelimpa, tad lieku prie senojo gerojo, tiesiog, susimovimo 🙂