P.S. Perdegimo sindromas. Perdegimo sindromo samprata (1 dalis)

“Dabar, kai senatorius liko vienui vienas, jo veidas taip pasikeitė, kad jį sunku buvo ir bepažinti! Burnos ir skruostų raumenys pripratinti besąlygiškai klausyti įtemptos jo valios, nusilpo ir suglebo. Tartum kaukė nukrito nuo jo veido, žvalią, malonią ir energingą išraišką, jau nuo seniai dirbtinai palaikomą, pakeitė kankinamas nuovargis. Jo akys, apsiniaukusios, apatiškos ir negyvos, įsmeigtos į vieną tašką, buvo paraudusios ir ašarojo. Nebeturėdamas drąsos apgaudinėti pats save, jis iš visų sunkių ir neramių minčių, kurios įkyriai sukosi jo galvoje, galėjo nusitverti tik vienos, pačios niūriausios: jis, Tomas Budenbrokas, keturiasdešimt dvejų metų vyras, yra jau visiškai išsisėmęs žmogus.“ [1, psl. 411]

„Visiškas abejingumas ir stoka intereso, kuris pajėgtų jį tikrai uždegti, dvasios nuskurdimas ir sunykimas,- juntamas beveik visą laiką kaip neaiškiai slegiantis sielvartas,- susijęs su nepermaldaujamu vidiniu įsipareigojimu ir tvirtu pasiryžimu bet kuria kaina tinkamai save reprezentuoti, visomis priemonėmis slėpti tą nepajėgumą ir saugoti „išorę“, padarė Tomo Budenbroko būtį nenatūralią, priverstinę, privedė prie to, kad kiekvienas jo žodis, kiekvienas judesys, kiekvienas, kad ir trumpiausias, susitikimas su žmonėmis virto įtempta, varginančia vaidyba.“ [1, psl. 541]

„Viskas ką galėjau daryti – tai gulėti lovoje ir spoksoti į lubas. Vargino net žiūrėjimas į baltas sienas. Man fiziškai būtų bloga, jei žiūrėčiau į spalvas. Aš buvau tokia išsekusi, jog atrodė, kad mano kūnas nustos kvėpuoti, nes aš neturėjau jėgų kvėpuoti. Mąsčiau, ar tai ir yra būti senam.“ [2, psl. 133]

„Troškau tik vieno: atsigulti ir ant kambario durų pakabinti užrašą „Palikit mane vieną, manęs čia nėra.“ [3, psl. 22]

Tai tik keletas trumpų istorijų iš nerealių ir realių žmonių gyvenimų, kuriems buvo galima diagnozuoti arba buvo diagnozuotas – perdegimo sindromas.

Įdomu tai, kad Thomas Mann knygoje “Budenbrokai”, kurioje pasakojama keturių kartų vienos šeimos istorija, aprašomi įvykiai, kurie vyko nuo 1835 iki 1877 m. Autorius knygą rašė nuo 1897 iki 1900 m., o išleista knyga pirmą kartą buvo 1901 m. Ir nepaisant to, kad dabar galima rasti daug įvairiausių „perdegusių“ žmonių istorijų ir jų aprašymų, retas kuris taip taikliai ir taip įtikinamai aprašo išgyvenamą perdegimo sindromą.

Beja, iki oficialaus perdegimo sindromo atsiradimo buvo likęs šimtmetis…

1. PERDEGIMO SINDROMO SAMPRATA

1.1 PERDEGIMO SINDROMO APIBRĖŽIMAI BEI APRAIŠKOS

1969 m. H.B. Bradley pirmą kartą paminėjo sąvoką „perdegimo sindromas“, norėdamas „įvardinti asmenis, kenčiančius nuo specifinio didžiulio streso dėl darbo.“ [3, psl. 15]

Vis tik oficialiai skaitoma, jog pirmasis sąvoką perdegimo sindromas panaudojo ir pradėjo nagrinėti psichoanalitikas H. J. Freudenberger 1974 m. Jo apibrėžimas skambėjo:

„Perdegimo sindromas – tai tarsi kažko nepadaryti, nusidėvėti, sudeginti save arba išsekinti išeikvojus pernelyg daug energijos, jėgų ir vidinių išteklių.“ [3, psl. 15]

Dažniausiai vis tik naudojama keliais metais vėliau atsiradusi Christina Maslach ir Susan Jackson apibrėžtis: „ Perdegimo sindromas yra emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir savirealizacijos sindromas, kuriuo gali susirgti dirbantys žmonės“ [3, psl.21]

Kiti dažniau pasitaikantys perdegimo sindromo apibrėžimai:

  • tai gebėjimo duoti liga,
  • tai liga, kai visko per daug,
  • tai fizinio, emocinio, psichinio išsekimo būsena, kurią sukelia ilgalaikis darbas „emociškai reikliomis” sąlygomis.

Japonijoje yra vartojamas specialus terminas – 過労死 (karoshi), kuris reiškia: „miręs dėl nuovargio darbe“.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) tik 2019 m. apibrėžė perdegimo sindromą:

„Perdegimo sindromas, kuris yra konceptualizuojamas kaip lėtinio streso rezultatas darbo vietoje, kuris nebuvo sėkmingai valdomas.“ Jam būdingi trys parametrai: 1) energijos išeikvojimo ar išsekimo jausmas; 2) padidėjęs psichinis atstumas nuo darbo, neigiami jausmai ar cinizmas susijęs su darbu; ir 3) sumažintas profesinis efektyvumas. Perdegimas konkrečiai susijęs su reiškiniais profesiniame kontekste ir neturėtų būti taikomas apibūdinant kitų gyvenimo sričių patirtį.

PSO minimi parametrai iš esmės yra susiję su trimis pagrindinėmis perdegimo sindromo apraiškomis:

  • Emociniu išsekimu

Anksčiau žmogus dirbo džiugiai ir su dideliu užsidegimu savo darbą. Dabar jis nejaučia nei džiaugsmo, nei užsidegimo ir aplamai, tampa nepakeliamai sunku atlikti net elementarius kasdieninio gyvenimo veiksmus: apsipirkti, atsikelti iš lovos ar atlikti pačius paprasčiausius darbus. Tai energijos, idealo ar savo siekio praradimo laikotarpis.

  • Depersonalizacija

Pradėjęs dirbti žmogus aktyviai bendrauja su kolegomis, klientais, partneriais. Dabar jis laikosi atstumo, nuolat kritikuoja instituciją, kuriai jis priklauso. Tai „nusišalinimo“ laikotarpis, kuriam ypač būdingas cinizmas.

  • Savirealizacijos mažėjimu

Anksčiau žmogus juto, jog save realizuoja. Dabar jis mano, kad nepasiekia savo tikslų, įtikinėja save, jog nėra kompetentingas, neturi gabumų ir negali pateisinti kitų lūkesčių. Tai savivertės praradimo laikotarpis.

Dauguma mokslininkų teigia, jog perdegimo sindromas prasideda emociniu išsekimu. Pastarasis sukelia kitus du simptomus, arba abu iš karto, arba vieną po kito. [3, p. 22]

1.2 PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI SU KITAIS SVEIKATOS SUTRIKIMAIS

Labai dažnai kaip perdegimo sindromo sinonimai yra naudojami terminai „stresas“, „nuovargis“ ir „depresija“. Iš tiesų, daugelis simptomų yra labai panašūs ir net identiški, tačiau tarp tų skirtingų ligų jokiu būdu negalime dėti lygybės ženklo.

Stresas

Be jokios abejonės, be chroniško streso nebūtų ir perdegimo sindromo. Tačiau yra mažiausiai trys skirtumai tarp perdegimo sindromo ir profesinio streso [3, psl. 32]:

  • Perdegimo sindromas yra paskutinis chroniško streso etapas;
  • Kenčiančio nuo perdegimo sindromo žmogaus požiūris į darbą ir į instituciją neigiamas, o jei kalbėsime tik apie stresą, tokio požiūrio išskirti negalima;
  • Visi vieną dieną patiria vienokį ar kitokį stresą, o nuo perdegimo sindromo kenčia tik tie, kurie pasineria į profesinę veiklą, puoselėdami itin aukštus lūkesčius.

Lėtinis nuovargis

Lėtinio nuovargio sindromas apibrėžiamas kaip nepaaiškinamas ir nepraeinantis nuovargis. Pagal PSO klasifikacija – tai yra neurologinė liga. Be jokios abejonės, perdegimo sindromu sergantys žmonės turi ir lėtinio nuovargio simptomų, tačiau tarp jų yra bent vienas esminis skirtumas, kad lėtinis nuovargis gali grėsti įvairiuose gyvenimo srityse, tuo tarpu, perdegimo sindromas yra susijęs tik su darbine veikla.

Depresija

Lyg šiol vyksta daug diskusijų dėl šių dviejų ligų panašumų ir skirtumų. Iš tiesų, netgi specialistai, kurie turėtų pažinti šių ligų ir panašumus, ir skirtumus, pavyzdžiui, psichiatrai, psichoterapeutai ar šeimos gydytojai, vis dar dažnai tai laiko vienu ir tuo pačiu negalavimu.

Reikia pripažinti, jog paskutinėse perdegimo stadijose yra akivaizdūs depresijos požymiai. Šiuo metu yra atliktas ne vienas tyrimas, o dažniausiai iš jų minimas bei cituojamas yra šis net septynerius metus nuo 2003 iki 2010 m. trukęs suomių tyrimas [4]:

„Tai palaiko konceptualų perdegimo ir depresijos simptomų panašumą darbo kontekste. Tačiau depresijos simptomai gali išsivystyti ir kitose gyvenimo srityse. Nustatyta, kad depresija rodo skirtingus simptomų profilius pagal predisponuojančius veiksnius. Remiantis šiais rezultatais, perdegimas gali būti naudojamas kaip lygiavertis depresijos simptomams darbe.“

Taigi, jei žiūrėti ne į pasekmes, bet į priežastys – tai perdegimo sindromo priežastis yra darbas, o depresijos priežastys – kitos gyvenimo sritys.

Kitas, vienas iš naujausių, net penkiolika metų trukęs Kanados mokslininkų tyrimas [5] nustatė svarbius patofiziologinius skirtumus tarp žmonių, kenčiančių nuo perdegimo, ir tų, kurie kenčia nuo depresijos: asmenys, kenčiantys nuo perdegimo, negamina pakankamai kortizolio, tarsi organizmas nusprendė streikuoti. Tuo tarpu, tie, kurie kenčia nuo depresijos, gamina per daug.

Šio tyrimo rezultatai turėtų būti svarbūs medicinos įstaigų darbuotojams: šeimos gydytojams, o ypač psichiatrams. Pastariesiems neteisingai diagnozavus depresiją, vietoj perdegimo ir paskyrus gydymą vaistiniais preparatais, jis net tik gali būti neveiksmingas, bet ir kenksmingas, nes vaistų poveikis dar labiau mažins kortizolio kiekį.

Deja, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, išskyrus Švediją, Prancūziją, Nyderlandus, Japoniją, Kanadą ir galbūt dar vieną kitą šalį, vis dar labai mažas supratimas kas yra perdegimo sindromas, kokios tikrosios jo atsiradimo priežastys, kokia diagnostika bei kaip šį negalavimą gydyti.

Tęsiniai 2 dalyje, 3 dalyje , 4 dalyje ir 5 dalyje

Patiko? Buvo vertinga?
Būsiu dėkinga už ♥ straipsnio viršuje. Ačiū!
Nepatiko? Turite klausimų?
Susisiekite

Autorė: Jūratė Muchlickytė
Skaitau paskaitas bei vedu pavienius ir tęstinius užsiėmimus apie perdegimo sindromą bei jo prevenciją įmonėms, organizacijoms, asociacijoms bei visiems kitiems ūkio subjektams, kurie rūpinasi savo darbuotojų gerove!

LITERATŪRA

1. Tomas Manas, Budenbrokai. Vilnius: Vaga, 1968.

2. Dr. Dina Glouberman, The Joy of Burnout. Skyros Books, 2007

3. Pascal Ide, Perdegimo sindromas gebėjimo duoti liga. Vilnius: Magnificat leidiniai, 2018

4. K. Ahola, J. Hakanen, R. Perhoniemi, P. Mutanen „Relationsship between burnout and depressive symptoms: A study using the person-centred approch, ScienceDirect, Vol1,I1, 2014, 29-37

5. A. Marchand, R.P. Juster, P. Durand, S. J. Lupien „Burnout symptom sub-types and cortisol profiles: What’s burning most?“, ScienceDirect, Vol40, 2014, 27-36

Kontaktai

Naujienlaiškis


.

Gali © 2018