Lūkesčiai

Kurį laiką buvau užstrigusi užsitęsusioje būsenoje – viskas gerai, bet ne labai su kažkokiu neskaniu nusivylimo prieskoniu…
Ledus pralaužė generalinė tvarka namuose. Greita ir veiksminga terapija, paprastai pereinanti ir į minčių perkratymą bei sudėliojimą į tam skirtas lentynėles. Bet čia ne apie tai. Ir net ne visai apie nusivylimą, o apie jo priežastį – lūkesčius. Taip, apie tuos pačius, kuriuos didesnius ar mažesnius mes turime visi. Pavyzdžiui, jei esat suplanavę atostogas rugpjūčio mėnesį ir turite lūkesčių, kad oras Lietuvoje bus kaip Majamyje žiemą – tai toks dar pakankamai adekvatus lūkestis. Bet labai dažnai mūsų lūkesčiai yra susiję su kitais žmonėmis. Ir jie paprastai būna ne labai adekvatūs. Pavyzdžiui, kad sutuoktinis ir už 100 km be žodžių supras kokie jausmai pas jus šią minutę verda. Kad vaikai, kai jūs pavargęs kaip šuo, bus kaip pelės po šluota. Kad kolega, kuriam padėjote paruošti ataskaitą bus jums skolingas-dėkingas iki grabo lentos. Kad… Daug tų kad gali būti. O kur dar kompleksiniai lūkesčiai! Pavyzdžiui, iš klasikos – ir gražus, ir protingas, ir turtingas.

Sakysit, o kas čia blogo su tais lūkesčiais?
Tikrai nieko blogo! Tik ar nepastebėjote, kad ilgai laukiant ir nesulaukiant vėliau ar anksčiau pradeda imti biesas? Tada tie kiti tampa nesupratingi, ne jautrūs, ne dėkingi. O ir oras toks prastas, kad nors vilku stauk. Nei tie kiti ir netgi oras nepateisina jūsų lūkesčių!
Bet gal tie blogiečiai net nežino apie tuos lūkesčius? Čia ir yra ta silpnoji lūkesčių pusė, nes apie savo lūkesčius žinome tik mes patys, nes kitu atveju, tai nebesivadintų lūkesčiais! Ir jei kitas žmogus neburia iš kavos tirščių ar nespėja ateities iš debesų formos – tai didelė tikimybė, kad jūsų lūkestis supus lyg neprinokęs agurkas.
Tiesa, žodis lūkestis turi gražių sinonimų – viltis, tikėjimas. Ir jie pakankamai dažnai painiojami tarpusavyje. Aš kalbu apie lūkestį, kuris kilęs iš žodžių lūkuriuoti, laukti. Tuo jis ir skiriasi, kad visa energija yra iššvaistoma nieko nedarant, t.y laukime.

Prie ko tai veda?
Mano kūrybiškai-loginiam mąstymui išsivedė šios formulės:
Realybė < Lūkestis = Nusivylimas (Kai lūkesčiai didesni už realybę, kaip rezultatas gaunamas nusivylimas su visom iš jo išeinančiomis pasekmėmis: pykčiu, apatija ir t.t)

Realybė > Lūkestis = Pasitenkinimas (malonus nustebimas)
(Kai lūkesčiai mažesni už realybę – tai rezultate išgyvename nustebimą, staigmeną.)

Ką su visu tuo daryti?
Lyg ir aišku, kad geriau turėti mažesnius lūkesčius, o gal ir iš vis jų neturėti. Protingi straipsniai, kuriuose bandžiau rasti protingų patarimų irgi sako, kad reikia atsisakyti lūkesčių. Deja, bet neradau nieko praktiško kaip tai padaryti. Bent jau man neveikia, kai pasakau sau garsiai ar tyliai:
– lūkesčiai, aš jūsų neturiu!

Iš mano pačios darbo su lūkesčiais klasikos:
– Jei lūkestis susijęs su kitu žmogumi – pasakykite savo lūkestį tam kitam žmogui garsiai. Pavyzdžiui, aš tau – tu man. Žodžiu, kad galutiniam variante būtų – aš žinau, kad ir tu žinai.

Tikrai nėra lengva arba ne visada yra lengva pasakyti garsiai. Bet iš kitos pusės- trumpiau kankiniesi. Ir tikrai veikia.
– Jei lūkestis susijęs su kitu žmogumi, bet tikrai neįmanoma pasakyti garsiai arba lūkestis susijęs su kažkokiomis gamtinėmis ar antgamtinėmis aplinkybėmis – tai pabandykite lūkestį „nunulinti“. Kas blogiausia įvyks, kai neįvyks, negausiu ar pan.? Idealiai padeda humoras! Pavyzdžiui, kaip į tą reikalą pažiūrėtų katinas Matroskinas ar dar koks jums imponuojantis personažas.
Žodžiu, lūkesčiai yra alergiški sąžiningumui ir nuoširdumui su savimi ir su kitais bei humoro jausmui.

Tiesa, sakysit, kad būna, kad tie lūkesčiai ima ir „išsilūkestina“. Būna! Ir šiuo atveju, moksliniai tyrimai sako, kad jums pasisekė, nes į lūkesčius atsiliepia:
– tie kam jūs brangūs
– kas bijo jus prarasti
– iš principo empatiški žmonės

Štai tokie pamąstymai apie lūkesčius. Žinoma, kad berašant pas mane jau pradėjo kaltis lūkesčių daigeliai, bet ką tik pasidariau pertraukėlę ir iš šalies pažiūrėjau per tokią riebią susimovimo prizmę kartu su ne maža doze pasijuokimo iš savęs ☺
Žodžiu, viskas yra gerai!

Su sumažintais lūkesčiais,
Jūratė